Jeigu trumpai apie Kung Fu arbatos gėrimo stilių – man, tai prasmingiausias iš žinomų arbatos gėrimo būdų. Jeigu knieti sužinoti daugiau apie jį – klauskit, atsakysiu pagal galimybes. Žemiau esantis video – trumpas įvadas į Kung Fu arbatos paruošimo būdą.
Jeigu kas nors iš jūsų norėtų atsigerti arbatos Kung Fu stiliumi, tačiau nežino nuo ko pradėti – susisiekiam. Tikrai rasim būdą, kaip kartu prisijaukinti Kung Fu arbatos gėrimo stilių.
Žinai kas yra GABA ulongas? O ką nors girdėjai, apie pastaruosius porą metų sparčiausiai plintanti arbatos gamybos būdą? Ar tarp tavo arbatų yra GABA būdu apdorotos arbatos? Jei dar ne, prašau, tavo smalsumui patenkinti trumpa dosjė apie GABA ulongą:
XX amžiaus pabaigoje Japonų mokslininkai ieškodami būdo kaip išlaikyti arbatą kuo ilgesnį laiką šviežią atlikinėja įvairius eksperimentus. Vienas iš tokių jų sugalvotų eksperimentų – arbatžolių laikymas anaerobinėje aplinkoje. KUR, KUR?!!! KOKIOJE APLINKOJE?
A-na-e-ro-bi-nė??? čia apie ką?
Čia apie tai, kad viskas labai paprasta, tai tokia aplinka kurioje nėra visiškai, arba yra labai labai mažai deguonies. Kadangi jie eksperimentavo, tai manau, kad jų eksperimentų metu deguonies nebuvo iš viso, nes jie gi japonai ir viską daro preciziškai iki tobulybės.
Taigi palaikė arbatžoles sąlygose be deguonies, išėmė ir pradėjo tirti kaip po tokių ,,eksperimentinių krūvių“ pasikeitė arbatžolių cheminė sudėtis. Žiūri, varto ir savo akim netiki – ogi GABA kiekis, lyginant ,,prieš“ su ,,po“ šovė į debesis.
O kas yra GABA, mmh? Tai gamma – amino sviesto rūgštis arba gamma-Amino butyric acid arba sutrumpintai GABA. Kadangi tuo metu japonai jau žinojo, kad GABA yra natūraliai smegenyse gaminama/sintetinama medžiaga, kuri padeda nerviniams impulsams veiksmingiau komunikuoti tarpusavyje, sustiprina dėmesio koncentraciją, nuramina, pagerina darbingumą – tai nusprendė, kad visai būtų naudinga tokiu gėriu pasidalinti ir su žmonėmis, nes mes gi visi norim ir ramesni būti, ir sutelktą dėmesį lengviau ir ilgiau išlaikyti.
Taigi va taip jeigu trumpai apie GABA atsiradimo arbatoje kilmę.
O tai kaip ji veikia, koks jos skonis, kaip saldžiai kvepia užpilamas GABA ulongas – neaprašysiu. Imk ir ragauk, užeik į parduotuvę ir tikrai rasi iš ko pasirinkti, nes radau keletą nuostabių GABA ulongų gamintojų Taivanyje ir su mielu noru dalinuosi su tavimi. Paragausi – suprasi koks gėris, kad tie japonai nenustygsta vietoje ir vis eksperimentuoja. Ačiū jiems už sakuras ir už GABA ulongą!!!
Pagrindinės arbatų rūšys balta žalia juoda ulongas puerh ir geltonoji gali būti vadinamos arbata nes visos yra apdorotų Camellia sinesis lapų rezultatas. Nesvarbu viršutinių ar apatinių, užaugusių prižiūrimose plantacijose ar ant sulaukėjusių arbatmedžių, 600 ar 2000 metrų aukštyje, visiški nesvarbu iš Camellia sinensis variacija sinensis, and Camellia sinensis variacija assamica – svarbu tai kad tai būtų išaugę ant Camelia sinensis šakų. O tai, kad nuo vieno ir tuo paties augalo surinkti lapai gali turėti skirtinga skonį, išvaizdą, kvapą didžiąja dalimi priklauso nuo jų apdorojimo būdo.
Kalbėdamas apie apdorojimą turiu omeny šiuos pagrindinius arbatmedžio lapo transformacijos žingsnius:
Žinoma yra ir dar ir kitų, man dar nepažintų, iš kartos į kartą, iš lūpų į lupas perduodamų arbatos gamybos paslapčių ir etapų, tačiau padedant visus subtilumus į šoną, ir siekiant įvesti daugiau aiškumo, siūlau mūsų bendru sutarimu arbatų kalsifikavimui taikyti plačiausiai naudojama arbatos rūšių kalsifikavimą pagal oksidacijos lygį.
Tokiu būdu klasifikuojant arbatas gali būti išskirtos šešios Pagrindinės arbatų rūšys balta žalia juoda ulongas puerh ir geltonoji. Iš jų baltos ir žalios yra beveik visiškai neoksiduotos, ulongai iš dalies oksiduoti, juodoji ir tamsiosios pilnai oksiduotos. Toliau truputėlį išsamiau apie kiekvienos iš jų gamybos būdą ir savybes.
Ai beje, kol dar neperėjome prie kiekvienos iš arbatos rūšių, oksidacija tai būdas suteikti arbatai skonį, kvapą, spalvą reguliuojant kiek ilgai leisime enzimams ,,ėsti“ arbatos lapus. Enzimai yra arbatos lapų sulčių sudėtinė medžiaga. Kartu su sultimis jie išsiskiria maigant, trinant vieną lapą į kitą ar kitokiu būdų bandant iš lapų išspausti sultis. Išlindę į lapo paviršių enzimai pradeda godžiai gerti ORE ESANTI DEGUONĮ, t.y. OKSIDUOJASI ir tokiu būdų galutiniam rezultate SUTEIKIA arbatmedžio lapams išskirtinį skonį, spalvą, kvapą. Bendriausia taisyklė – kuo ilgesnė oksidacija, tuo tamsesnė arbatos spalva, o norėdami, kad oksidacija nevyktų turime viena būda – arbatos lapų pakaitinimas atitinkamoje temperatūroje. Kaitinimas gali būti atliekamas wok keptuvėje, su garais, kepinant ar paliekant džiūti arbatą tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Taigi pirmoji mūsų klasifikacijoje visiškai neoksiduota BALTOJI ARBATA. Ši arbata yra lepi ir grakšti jos lapeliai skinami tik rankomis, o apdorojimo procese itin svarbu lėtai vytinti gerai prapučiamame pavėsyje ar šiltnamiuose, o proceso pabaigoje gerai lapelius išdžiovinti. Skaitosi, kad baltosios arbatos apdorojimas mažiausiai užtrunkantis procesas iš visų arbatų, nes čia nereikia nei kaitinti, nei formuoti, nei kepinti ar fermentuoti. Rodos, jos noras, kad ją kuo greičiau gertume… skanautume tą švelnų skonį, gaunama atlikus tik du iš daugelio galimų arbatos apdorojimo veiksmų – laiku nuskynus ir tinkamai išdžiovinus. Vau, kokia ji grakšti.
ŽALIOSIOS ARBATOS gamybos procesas panašus kaip ir Baltosios, tik yra atliekami du papildomi veiksmai – kaitinimas ir formavimas. Tam, kad formuojant nevyktu oksidacija, prieš šį žingsnį arbatos lapai yra pakaitinami. Pasiekę atitinkamą temperatūrą arbatos enzimai žūva ir tokiu būdu užkertami visi keliai oksidacijai. Taigi jei Baltos atveju oksidacija yra eliminuojama stengiantis kuo mažiau judinti lapelius, tai Žaliosios atveju lapeliai yra kaitinami ir po to be baimės formuojami. Apdorojant lapelius tokiu būdu yra išsaugomos visos vertingos medžiagos ir išryškinamos natūraliosios skonio savybės. Taip pat ši arbata vertinama, kuomet jos lapeliai surenkami ankstyvą pavasarį, tuo metu juose būna sukaupta daug informacijos iš ką tik bundančios gamtos.
Trečioji arbatos rūšis GELTONOJI ARBATA, kuri kilo iš Junano, Kinijos, o jos oksidacijos laipsnis, ne daugiau 40%. Ši arbata nuo senovės buvo didikų bei imperatorių gėrimas. Kodėl? Todėl, kad gamybos procesas, yra praturtintas geltoninimo etapu, kuris savo ruožtu reikalauja ilgo, kruopštaus ir tikrai meistriško darbo. Nuo arbatmedžių yra renkami tik prasiskleidę lapeliai, parnešti į ūkius jie šildomi, purtomi ir tik tuomet vyksta trumpa oksidacija, vėliau lapeliai suvyniojami, ir paliekami pabūti šiltoje ir drėgnoje terpėje. Būtent dėl šio žingsnio arbata įgauną gelsvą atspalvį ir savo imperatorišką skonį. Užsimanau paragauti ir nustembu, rodos stipri, išskirtinė, o skonis toks švelnus ir malonus, toks platus, kaip imperatoriau valdos. Beje… kaip ji kvepia!
ULONG ARBATA išvertus „juodasis drakonas“ yra pusiau oksiduota arbata, kurios oksidacijos laipsnis svyruoja nuo 50% iki 80%. Dažnai Ulongai išsiskiria išvaizda, nes gėrimui paruoštos arbatžolės būna susuktos į kamuoliuką. Sukimo etapas įgyvendinamas po kaitinimo, nes tik atlikus kaitinimą yra užkertamas kelias gilesnei ksidacijai. Užpylus į kamuokiukus susukto Ulong‘o virintu vandeniu arbatos lapeliai išsiskleidžia, taip jie išreiškia save šokant šokį, o su juo ir grožį. Lapelių vidus dažniausiai būna šviesesnis, kadangi mažiau paveiktas oksidacijos proceso.
Aukščiausios kokybės Ulong arbatos gaminamos Fudziano provincijoje Kinijoje, Taivanyje, pastaruoju metu gerų ulongų atkleiauja ir iš Tailando. Įdomu tai, jog labiausiai vertinami Ulongai yra tie kurių derlius buvo surinktas rudenį, o dar labiau tie kurių lapeliai atkeliavo nuo sulaukėjusių arbatmedžių. Ulong arbata tai ne tik arbata, jos gėrimui net buvo sukurtas ritualas Gunfu-ča, kuris išvertus iš kinų kalbos reiškia „aukštasis arbatos meistriškumas”.
RAUDONOJI/JUODOJI ARBATA pagal mus europiečių, o jeigu atsidurtumėte kinų tarpe mandagumo dėlei vadinkite ją raudonąją. Kinai ją taip vadina, dėl pačios arbatos skysčio spalvos, tuo tarpu europiečiai dėl sausų arbatžolių spalvos. Siekiant rasti kažką bendro tarp šitų pavadinimų galima sakyti, kad tie raudona jau užpiltos arbatos skysčio spalva, tiek sausų arbatžolių juodumas yra pilnos oksidacijos pasekmė. Juodoji arbata yra pati populiariausia pasaulyje geriama arbatos rūšis, o už jos atsiradimą galime būti dėkingi britams, nes iki jų juoduoji/raudonoji arbata kinų tarpe buvo laikoma antrarūšę .
Paskutinioji arbatos rūšių yra TAMSIOJI ARBATA arba PU ERH, vadinama subrandinta arbata. Pu erh arbatos kilusios iš ankstyvosios Kinijos civilizacijos ir kildinama iš Yunnan, Junanio provincijos, joje arbata gaminama iš aukštų tiesių arbatos medžių, todėl toks Pu erh pasižymi itin tirštu ilgai išliekančiu skoniu bei turtingu aromatu. Girdžiu pasakojant, kad Pu erh arbatos atsiradimo laikotarpis yra diskutuojamas ar tai Han (200 p. m. e.) ar Tang (618 – 907), tačiau kokybė, savybės yra vertinamos ir dabar! Išsiskiria savo gamybos technologija pačioje pradžioje arbata paruošiama kaip žalioji, o vėliau fermentuojama pasitelkiant natūralų arba dirbtinį būdą. Pati esminė Pu erh apdorojimo technologija, jog arbatos lapų kaitinimas turi būti natūralus ir lapeliai sukrauti į krūvas. Ji tokiu būdu laikoma apie kelias savaites ir dėl tokio iškirtinimo ši arbata įgauna specifinį skonį bei kvapą. Po išdžiovinimo, suberiama į uždarus indus ir tai sandariai ji gali būti laikoma daug metų. Pagal laikymo amžių ypatingai Pu erh arbatos rūšies vertinama kokybė.
Karšta ar šalta, šviesi ar tamsi, sodri ar saldi, kiekvienas atrandame tai kas skaniausia ir kokio poveikio organizmui ar savo dienos ritualui trokštame.
Tau, man, kiekvienam tai yra arbata. O Jūs ar jau išsirinkote, kurios pirmąjį arbatos puodelį ragausite?Pagrindinės arbatų rūšys – balta žalia juoda
Kalbant prie arbatos apie tai kokia jos nauda ir istorija, norėčiau pradėti nuo savo asmeninės patirties. Kiek kartų jau esu girdėjęs, kad arbatos istorijos lopšys yra Kinijoje, o kinai jos krikštatėviai, tačiau tik visai nesenai sužinojau realesnių mokslinių faktų patvirtinančių šią hipotezę. Jeigu įdomu, siūlau pradėti nuo archeologinių radinių iš Imperatoriaus Jing‘o mauzoliejaus.
IV-V mūsų eros amžiuje arbata jau buvo gana plačiai paplitęs gėrimas šiuolaikinės Kinijos teritorijoje. Yra išlikę duomenų, kad tuo laikotarpiu gan įprastas arbatos paruošimo būdas buvo arbatžolių virimas kartu su ryžiais, arba imbieru, arba druska ir apelsinų žievelėmis, o jau gurmanų gurmanai neatsispirdavo ir arbatos išvirtos kartu su svogūnais. Ir tik VIII a. gyvenęs Liu Ju pastūmėjo arbatos ruošimą link šiandien mums įprasto ruošimo ir gėrimo būdo.
XV-XVI a. kartu su didžiaisiais geografiniais atradimais Europą pasiekia pirmosios arbatos vandenyno bangelės. Tuo laikotarpiu Europoje apie ją dar tik kalbama – kaip apie ,,Rytuose nuo vieno krūmo lapų gaminamą malonų gėrimą“. Ragavusiųjų – kol kas tik išrinktieji vienetai. Tačiau nepraėjus ir šimtui metų, XVII a. pradžioje, olandų prekeiviai, kartu su šilku ir prieskoniais pradėjo reguliariai gabenti ir arbatžoles bei platinti jas Europos dvaruose. Pradžioje ji buvo turtingųjų, didikų, damų bei elito gėrimu, nes jos gabenimas trukdavo ilgai, o Europos uostus pasiekdavo tik audras ir piratų antpuolius išgyvenusios krovinių partijos. Šiandien dėka nenumaldomo žmonijos noro prekiauti, mainytis, ragauti vis kažką naujo – arbata sutinkama kiekvieno iš mūsų namuose. Šis faktas byloja, kad arbatos nauda ir istorija yra vertinami kiekvieno iš mūsų namuose.
Grįžtant prie medicininės arbatos temos, galima trumpai paminėti, kad šiai dienai yra atlikta daug mokslinių tyrimų pagrindžiančių naudingąsias arbatos savybes gerai savijautai, o viena iš naujausių jų tyrinėjimo sričių yra Gaba Ulongų poveikis atsipalaidavimui, nusiraminimui, kraujo spaudimo mažinimui. Jeigu nori išbandyti Gaba poveikį ant savęs spausk ant parduotuvės nuorodos žemiau, o jeigu išbandęs parašytum savo atsiliepimus būčiau tau labai dėkingas ir skoloj nelikčiau. Kitam Gaba ulongo užsakymui gausi nuolaidą.
Skanaus ir kviečiu pasimėgauti kokybiškos arbatos skleidžiamu gėriu.