Pagrindinės arbatų rušys

Pagrindinės arbatų rūšys balta žalia juoda ulongas puerh ir geltonoji gali būti vadinamos arbata nes visos yra apdorotų Camellia sinesis  lapų rezultatas. Nesvarbu viršutinių ar apatinių, užaugusių prižiūrimose plantacijose ar ant sulaukėjusių arbatmedžių, 600 ar 2000 metrų aukštyje, visiški nesvarbu iš Camellia sinensis variacija sinensis, and Camellia sinensis variacija assamica  – svarbu tai kad tai būtų išaugę ant  Camelia sinensis šakų. O tai, kad nuo vieno ir tuo paties augalo surinkti lapai gali turėti skirtinga skonį, išvaizdą, kvapą didžiąja dalimi priklauso nuo jų apdorojimo būdo.

Arbatlapių apdorojimo procesas

Kalbėdamas apie apdorojimą turiu omeny šiuos pagrindinius arbatmedžio lapo transformacijos žingsnius:

1. nuskynimą tinkamu laiku – taikoma visoms arbatų rūšims;
2. pirminį vytinimą parnešus iš laukų – taikoma visoms arbatų rūšims;
3. kaitinimą – taikoma žalioms, geltonoms, ulongams, tamsioms;
4. formavimą – taikoma žalioms, geltonoms, ulongams, tamsioms;
5. geltoninimą – taikoma tik geltonoms;
6. skrudinimą – taikoma tik ulongams;
7. oksidavimą – taikoma ulongams ir tamsioms;
8. fermentavimą – taikoma tik tamsioms t.y. pu’erhams;
9. džiovinimą – taikoma visoms arbatų rūšims.

Žinoma yra ir dar ir kitų, man dar nepažintų, iš kartos į kartą, iš lūpų į lupas perduodamų arbatos gamybos paslapčių ir etapų, tačiau padedant visus subtilumus į šoną, ir siekiant įvesti daugiau aiškumo, siūlau mūsų bendru sutarimu arbatų kalsifikavimui taikyti plačiausiai naudojama arbatos rūšių kalsifikavimą pagal oksidacijos lygį.

Arbatų skirstymo į rūšis pagrindas

Tokiu būdu klasifikuojant arbatas gali būti išskirtos šešios Pagrindinės arbatų rūšys balta žalia juoda ulongas puerh ir geltonoji. Iš jų baltos ir žalios yra beveik visiškai neoksiduotos, ulongai iš dalies oksiduoti, juodoji ir tamsiosios pilnai oksiduotos. Toliau truputėlį išsamiau apie kiekvienos iš jų gamybos būdą ir savybes.

Ai beje, kol dar neperėjome prie kiekvienos iš arbatos rūšių, oksidacija tai būdas suteikti arbatai skonį, kvapą, spalvą reguliuojant kiek ilgai leisime enzimams ,,ėsti“ arbatos lapus. Enzimai yra arbatos lapų sulčių sudėtinė medžiaga. Kartu su sultimis jie išsiskiria maigant, trinant vieną lapą į kitą ar kitokiu būdų bandant iš lapų išspausti sultis. Išlindę į lapo paviršių enzimai pradeda godžiai gerti ORE ESANTI DEGUONĮ, t.y. OKSIDUOJASI ir tokiu būdų galutiniam rezultate SUTEIKIA arbatmedžio lapams išskirtinį skonį, spalvą, kvapą. Bendriausia taisyklė – kuo ilgesnė oksidacija, tuo tamsesnė arbatos spalva, o norėdami, kad oksidacija nevyktų turime viena būda – arbatos lapų pakaitinimas atitinkamoje temperatūroje. Kaitinimas gali būti atliekamas wok keptuvėje, su garais, kepinant ar paliekant džiūti arbatą tiesioginiuose saulės spinduliuose.

Baltoji arbata

Taigi pirmoji mūsų klasifikacijoje visiškai neoksiduota BALTOJI ARBATA. Ši arbata yra lepi ir grakšti jos lapeliai skinami tik rankomis, o apdorojimo procese itin svarbu lėtai vytinti gerai prapučiamame pavėsyje ar šiltnamiuose, o proceso pabaigoje gerai lapelius išdžiovinti. Skaitosi, kad baltosios arbatos apdorojimas mažiausiai užtrunkantis procesas iš visų arbatų, nes čia nereikia nei kaitinti, nei formuoti, nei kepinti ar fermentuoti. Rodos, jos noras, kad ją kuo greičiau gertume… skanautume tą švelnų skonį, gaunama atlikus tik du iš daugelio galimų arbatos apdorojimo veiksmų – laiku nuskynus ir tinkamai išdžiovinus. Vau, kokia ji grakšti.

Žalioji arbata

ŽALIOSIOS ARBATOS gamybos procesas panašus kaip ir Baltosios, tik yra atliekami du papildomi veiksmai – kaitinimas ir formavimas. Tam, kad formuojant nevyktu oksidacija, prieš šį žingsnį arbatos lapai yra pakaitinami. Pasiekę atitinkamą temperatūrą arbatos enzimai žūva ir tokiu būdu užkertami visi keliai oksidacijai. Taigi jei Baltos atveju oksidacija yra eliminuojama stengiantis kuo mažiau judinti lapelius, tai Žaliosios atveju lapeliai yra kaitinami ir po to be baimės formuojami. Apdorojant lapelius tokiu būdu yra išsaugomos visos vertingos medžiagos ir išryškinamos natūraliosios skonio savybės. Taip pat ši arbata vertinama, kuomet jos lapeliai surenkami ankstyvą pavasarį, tuo metu juose būna sukaupta daug informacijos iš ką tik bundančios gamtos.

Geltonoji arbata

Trečioji arbatos rūšis GELTONOJI ARBATA, kuri kilo iš Junano, Kinijos, o jos oksidacijos laipsnis, ne daugiau 40%. Ši arbata nuo senovės buvo didikų bei imperatorių gėrimas. Kodėl? Todėl, kad gamybos procesas, yra praturtintas geltoninimo etapu, kuris savo ruožtu reikalauja ilgo, kruopštaus ir tikrai meistriško darbo. Nuo arbatmedžių yra renkami tik prasiskleidę lapeliai, parnešti į ūkius jie šildomi, purtomi ir tik tuomet vyksta trumpa oksidacija, vėliau lapeliai suvyniojami, ir paliekami pabūti šiltoje ir drėgnoje terpėje. Būtent dėl šio žingsnio arbata įgauną gelsvą atspalvį ir savo imperatorišką skonį. Užsimanau paragauti ir nustembu, rodos stipri, išskirtinė, o skonis toks švelnus ir malonus, toks platus, kaip imperatoriau valdos. Beje… kaip ji kvepia!

Ulongai

ULONG ARBATA išvertus „juodasis drakonas“ yra pusiau oksiduota arbata, kurios oksidacijos laipsnis svyruoja nuo 50% iki 80%. Dažnai Ulongai išsiskiria išvaizda, nes gėrimui paruoštos arbatžolės būna susuktos į kamuoliuką. Sukimo etapas įgyvendinamas po kaitinimo, nes tik atlikus kaitinimą yra užkertamas kelias gilesnei ksidacijai. Užpylus į kamuokiukus susukto Ulong‘o virintu vandeniu arbatos lapeliai išsiskleidžia, taip jie išreiškia save šokant šokį, o su juo ir grožį. Lapelių vidus dažniausiai būna šviesesnis, kadangi mažiau paveiktas oksidacijos proceso.

Aukščiausios kokybės Ulong arbatos gaminamos Fudziano provincijoje Kinijoje, Taivanyje, pastaruoju metu gerų ulongų atkleiauja ir iš Tailando. Įdomu tai, jog labiausiai vertinami Ulongai yra tie kurių derlius buvo surinktas rudenį, o dar labiau tie kurių lapeliai atkeliavo nuo sulaukėjusių arbatmedžių. Ulong arbata tai ne tik arbata, jos gėrimui net buvo sukurtas ritualas Gunfu-ča, kuris išvertus iš kinų kalbos reiškia „aukštasis arbatos meistriškumas”.

Raudonoji/juodoji arbata

RAUDONOJI/JUODOJI ARBATA pagal mus europiečių, o jeigu atsidurtumėte kinų tarpe mandagumo dėlei vadinkite ją raudonąją. Kinai ją taip vadina, dėl pačios arbatos skysčio spalvos, tuo tarpu europiečiai dėl sausų arbatžolių spalvos. Siekiant rasti kažką bendro tarp šitų pavadinimų galima sakyti, kad tie raudona jau užpiltos arbatos skysčio spalva, tiek sausų arbatžolių juodumas yra pilnos oksidacijos pasekmė. Juodoji arbata yra pati populiariausia pasaulyje geriama arbatos rūšis, o už jos atsiradimą galime būti dėkingi britams, nes iki jų juoduoji/raudonoji arbata kinų tarpe buvo laikoma antrarūšę .

Puerh’ai

Paskutinioji arbatos rūšių yra TAMSIOJI ARBATA arba PU ERH, vadinama subrandinta arbata. Pu erh arbatos kilusios iš ankstyvosios Kinijos civilizacijos ir kildinama iš Yunnan, Junanio provincijos, joje arbata gaminama iš aukštų tiesių arbatos medžių, todėl toks Pu erh pasižymi itin tirštu ilgai išliekančiu skoniu bei turtingu aromatu. Girdžiu pasakojant, kad Pu erh arbatos atsiradimo laikotarpis yra diskutuojamas ar tai Han (200 p. m. e.) ar Tang (618 – 907), tačiau kokybė, savybės yra vertinamos ir dabar! Išsiskiria savo gamybos technologija pačioje pradžioje arbata paruošiama kaip žalioji, o vėliau fermentuojama pasitelkiant natūralų arba dirbtinį būdą. Pati esminė Pu erh apdorojimo technologija, jog arbatos lapų kaitinimas turi būti natūralus ir lapeliai sukrauti į krūvas. Ji tokiu būdu laikoma apie kelias savaites ir dėl tokio iškirtinimo ši arbata įgauna specifinį skonį bei kvapą. Po išdžiovinimo, suberiama į uždarus indus ir tai sandariai ji gali būti laikoma daug metų. Pagal laikymo amžių ypatingai Pu erh arbatos rūšies vertinama kokybė.

Karšta ar šalta, šviesi ar tamsi, sodri ar saldi, kiekvienas atrandame tai kas skaniausia ir kokio poveikio organizmui ar savo dienos ritualui trokštame.

Tau, man, kiekvienam tai yra arbata. O Jūs ar jau išsirinkote, kurios pirmąjį arbatos puodelį ragausite?Pagrindinės arbatų rūšys – balta žalia juoda

Į parduotuvę