Arbatos istorija
Pastaruosius 5 metus pradedu dieną nuo pokalbio su arbata. Tomis tuščiomis ir erdviomis rytmečio valandomis po didžiuliais, dar neapdorotais ir bekvapiais dangumis, vedančiais pro oro duobes ir kupstus į žvaigždynų klaidakelius, arbata mane palydi į spindinčia dieną.
Didįjį nakties balaganą, matuojamą laikrodžių tiksėjimu, tylos monologais, giliu miegančiųjų alsavimu pirmasis išbudina virdulio burbuliaviavimas.
Įkandin jo, iš atidaryto arbatos maišelio į kambarį įsilieja pakalnučių, rasotos žolės, šviežio šieno, medaus kvapas nuaustas iš arbatžolių surinktų aukštai kalnuose ir arbatos meistrų, rinkėjų, pardavėjų dėka atkeliavusių iki manęs. Kylančios saulės nuspalvintas dangaus žemėlapis po kiekvieno gurkšnio vis didėdamas pavirsta milžinišku kupolu, oras pasidaro lengvas kvėpuoti ir spindintis kaip sidabro šydas…
Iš kur atkeliauja Mūsų arbata
Kinija – Žalioji arbata, Juodoji arbata, Ulongai, Puero – jų čia lopšys. Malonu su kiekvienu gurkšniu prisiliesti prie ištakų ir pasisemti iš jų stiprybės išmintingai žengti per dienos verpetus.
Taivanas – iš esmės dievinu juos dėl ulongų, bet yra ir tikrai kokybiškos juodosios arbatos. Paragavau ir tau siūlau – Ruby 18. Tikiesi, kad tai dar viena skani juodoji arbata, bet jau po pirmo gurkšnio aišku, kad tai daug daugiau.
Tailandas – egzotiškiausia arbatos kelio stotelė su laukiniais arbatmedžiais ir giliomis arbatos gamybos tradicijomis.
Japonija – iš čia jums siūlau išskirtinai tik žaliąją arbatą, o iš žaliosios arbatos išskirtinai tik senča ir gyokura. Mano išbandytas pasirinkimas – žvaliai dienai ir samurajiškam ryžtui veikti.