Pieninis ulongas iš Fujijan provincijos, pietų Kinija

Tai Pieninis ulongas iš Fujijan provincijos, kurio ir kvapas ir skonis – tiršti bei viliojantys švelnumu. Jausmas – tarsi prie tavęs glaustųsi koks švelniavilnis ėriukas ir kviestų baksnodamas nosimi pažaisti su juo pievoje. Žaismingai nuteikiantis fonas praskaidrina bet kokią nuotaiką. Ne be pagrindo šitas ulongas vadinamas Ulongų Bailey‘iu -išgeri ir pasidaro ir saldu ir linksma.

Tai arbata kurią priskirčiau prie kasdieninių. Ji man patinka dėl to, kad turi labai ryškiai spindinti saldų kvapą ir švelniai aštrų skonį. Pauostai dar sausas arbatžoles ir galvoji, kad gersi kažką saldaus. Atsigeri ir supranti, kaip maloniai užpiltų arbatžolių skonis nepratęsia to saldaus kvapo, o netgi atvirkščiai pasuka į priešingą pusę. Pasuka link daržovėms būdingo švelnaus aštrumo. Apibendrinant – šioje arbatoje žavi kontrastai, nes jeigu ir pačios arbatos skonis būtų tokio pat saldumo kaip ir arbatžolių kvapas sakyčiau, kad jau biški per daug čia to saldumo. Tuo tarpu tyliu ir kviečiu patiems pajausti apie ką aš čia kalbu.

Pieninis ulongas iš Fujijan provincijos gali būti užbylinėjamas kung fu cha stiliumi. Tam naudok 95°С ir daugiau temperatūros vandenį, 6 g./100ml. arbatžolių. Pirmam užpylimui gali drąsiai skirti iki 7 ramių įkvėpimų-iškvėpimų. Kitiems užpylimams pridėk dar po 1, nes ulongai mėgsta pamirkti vandenyje. Tas pačias arbatžoles gali užpilti iki 7 kartų, o jeigu norisi intensyvesnio skonio, palaikyk jas užpiltas ilgiau, tačiau ne daugiau nei 20 įkvėpimų – iškvėpimų. Jei, visgi, smalsu kas bus palaikius ilgiau, bandyk! Tik atmink, kad visi švelniavilniai ėriukai, pavirsta kietaragiais avinais.